Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Geriausiajam iš vyskupų Lohoisko ir Berdičevo grafui Jurgiui Tiškevičiui, mokslo šviesai, tikėjimo gynėjui, tėvynės apsaugai, kapitukos puošmenai, mokytam ir pamaldžiam, narsiam ir dosniam, kuris protu suvokęs dieviškuosius ir žmogiškuosius dalykus, iškilų mokytumą suderino su ypatinga dorybe. Visą išsilavinimo galią ir pastangas paskyrė tikėjimui ginti ir puošti. Tai darydamas tikrojo tikėjimo mokslą puikiu pavyzdžiu skleidė ir atkaklai gynė nuo eretikų. Išmintingiausias Torūnės pasitarimo pirmininkas. Nuolatinis Piltenės Bažnyčios administratorius. Budriausiasis pirma Žemaitijos, po to Vilniaus vyskupas, kurį dėl ištikimybės sumanumo ir daugelio atliktų darbų mylėjo karaliai, gerbė piliečiai, visi troško, kad būtų nemirtingas. Geriausio senatoriaus, patikimiausio karaliaus Vladislovo IV pasiuntinio pas popiežių Urboną VIII, mirties atimto ir iš jų išplėšto dar ir dabar, jau šimtmečiui praėjus, kananuninkų kolegija, jo rūpesčiu purpuru išpuošta, vienuolijos, paremtos nensuskaičiuojamomis geradarystėmis, daugybė pastatytų, atnaujintų, išpuoštų bažnyčių liūdi vyskupo, globėjo ir tėvo. Kai iš eretikų atgauti nepažeisti jo palaikai iš prūsijos buvo perkelti į Vilnių, šį amžino atminimo paminklą savo brangiausiajam protėviui pastatė Antanas Tiškevičius, Lohoisko ir Berdičevo grafas, Dievo ir Apaštalų Sosto malone Žemaitijos vyskupas, 1762 metų mėnesio dieną.