Į pirmą puslapį

Sapiegų Madonos paveikslas

Garsiausias malonėmis po Šv. Kazimiero katedros paveikslas „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ kabo ant pietinės Goštautų koplyčios sienos. Šis XV a. pab. — XVI a. (XVII a. pr. pertapytas) nežinomo autoriaus paveikslas dar vadinamas „Sapiegų Madona“. Iš pradžių paveikslas priklausė Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. LDK kancleriui ir didžiąjam etmonui bei Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Leonui Sapiegai pastačius Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinų (klarisių) vienuolyną, kaip šeimos mauzoliejų, vykdant fundatoriaus valią, paveikslas perkeltas į bažnyčios Didįjį altorių. 1610 m. malonėmis garsėjantis paveikslas nukentėjo per gaisrą. Dailininkas paveikslą pertapė. Manoma, kad vietoje šv. Pero ir šv. Pauliaus nutapyti pranciškonų gerbiamas ordino įkūrėjas šv. Pranciškus Asyžietis (dešinėje) ir reformatorius šv. Bernardinas Sienietis (kairėje). Paveikslo akivaizdoje patirti gausūs stebuklai nuo XVI a. buvo registruojami. Šalia Trakų Dievo Motinos paveikslo „Sapiegų Madona“ buvo labiausiai gerbiamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas visoje LDK. 1733 m. pradėta paveikslo vainikavimo byla. LDK kanclerio ir Trakų kašteliono kunigaikščio Jono Frydricho Sapiegos (1751m.) rūpesčiu paveikslas 1750 m. rugsėjo 8 d. buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis. Tai pirmasis paveikslas Lietuvoje karūnuotas popiežiškomis karūnomis. Paveikslo karūnos ir prabangus aptaisas dingo per II pasaulinį karą. Sovietams po II pasaulinio karo uždarius Šv. Mykolo bažnyčią, paveikslas iš šventovės išneštas. Manyta, kad šis garsus paveikslas gali būti dingęs, tačiau atrastas susuktas į ritinį Lietuvos dailės muziejaus saugykloms paverstoje Vilniaus arkikatedros pastogėje ir restauruotas.

Grąžinus Vilniaus arkikatedrą tikintiesiems, 1989 m. Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pageidavimu paveikslas pakabintas Goštautų koplyčioje. Paveikslas ir dabar garsėja malonėmis, prie jo nuolat meldžiasi Dievo Motinos globos pasiilgę tikintieji. Apie patirtas malones primena abipus paveikslo įkomponuotos lentos su padėkos ženklais — votais. Per Švč. Mergelės Marijos iškilmes Goštautų koplyčia atveriama visiems piligrimams.

Malda prie Sapiegų Madonos paveikslo

ANGELŲ KARALIENE, Dangiškasis perle! Tavo Sūnus išklauso mūs maldavimus, perėjusius per Tavo rankas – Jis tikrai Tave gerbia.

Saugok šį miestą ir jo gyventojus; neatmesk jų prašymų, kai jie kreipiasi į Tave. Juk į Tave – lyg į Motiną – kyla mūsų akys. Nusidėjėlių gynėja, tavo užtarimu tedovanoja mums Viešpats savo malonę ir teatleidžia mūsų kaltes.

Gailestingumo Motina, Lietuvos Globėja, neatmesk mūsų maldų, kai šaukiamės Tavo apgynimo! Geriau už mus žinai, ko mums reikia, todėl saugok mus nuo visokių nelaimių, užtark visus žmones ir suvienyk juos su savo Sūnumi.
Amen.

atgal  aukštyn  tolyn
Sapiegų Madona Goštautų koplyčioje. Antano Lukšėno fotografija
„Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ arba „Sapiegų Madona“. Antano Lukšėno fotografija
Maldos žvakelės prie Sapiegų Madonos. Tomo Vyšniausko fotografija
Maldos žvakelės prie Sapiegų Madonos. Tomo Vyšniausko fotografija