Į pirmą puslapį

Goštautų koplyčia su Sapiegų Madonos paveikslu

1436 m. šią koplyčią pastatė Lietuvos didysis maršalka ir Trakų vaivada Martynas Goštautas. Anksčiau ji buvo vadinama Nukryžiuotojo Kristaus koplyčia. Joje kabojo didelis kryžius, buvo altorius. Virš įėjimo – Švč. Mergelės Marijos monograma. Koplyčia iš esmės atnaujinta ir dekoruota 1936 m. Tai liudija koplyčioje ant šiaurinės sienos išlikęs votyvinis aiškinamasis įrašas lenkų kalba.

 

Lietuviškas teksto vertimas:

AUKŠČIAUSIAM GALINGIAUSIAJAM DIEVUI
GARBĖ PER AMŽIUS
ŠVENČIAUSIOSIOS VIEŠPATIES JĖZAUS
ŠIRDIES KOPLYČIA
VADINAMA GOŠTAUTŲ
JO EKSCELENCIJOS ARKIVYSKUPO
VILNIAUS METROPOLITO
ROMUALDO
JALBŽYKOVSKIO
PASTANGOMIS
DEKORUOTA 1936 VIEŠPATIES METAIS
PROJEKTAVO JURGIS HOPPENAS, TAPĖ L. TORWIRTAS

Ant pietinės koplyčios sienos kabo XV a. pab. – XVI a. (XVII a. pr. pertapytas) nežinomo autoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio“ arba dar vadinama „Sapiegų Madona“.

XVII a. iš katedros perkeltos ir koplyčios sienose įmūrytos dvi raudono marmuro antkapinės plokštės. Rytinėje sienoje (įėjus koplyčion — kairėje) įmūryta renesansinės katedros statytojo Vilniaus vyskupo Povilo Algimanto Alšėniškio antkapinė plokštė, pagaminta 1550—1555 m. Vilniaus vyskupas Povilas Algimantas Alšėniškis pavaizduotas sukryžiuotomis kojomis, kairioji ranka pridėta prie galvos. Plokštės autorius — Džianas Marijus Padovanas. Koplyčios vakarinėje sienoje (įėjus — dešinėje) LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Alberto Goštauto antkapinio paminklo plokštė su reljefine šarvuoto asmens figūra — seniausias Lietuvos memorialinės skulptūros kūrinys (apie 1539—1541m.), kuriame atsispindi gotikos ir renesanso dailės bruožai. Plokštės autorius — Bernardas Zanobi da Gianoti. Manoma, kad anksčiau plokštė buvusi gulsčiai padėta ant kapo.

atgal  aukštyn  tolyn
Į apsilankymo pradžią
Goštautų koplyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Goštautų koplyčia. Silvijos Knezekytės fotografija