Mauzoliejus

Dar nuo XVII a. po šv. Kazimiero koplyčia planuota įrengti karališkąjį mauzoliejų. Mauzoliejus užbaigtas tik 1939 m. vasarą. Mauzoliejaus įrengimui įtakos turėjo atrasti valdovų kapai. 1931 m. rugsėjo 21 d. architektas Jonas Pekša ir technikas Kazimieras Vilkus didžiojoje Katedros navoje prie presbiterijos gerai paslėptoje kriptoje surado LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1460-1506) ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos (mirė1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikus. Prie kunigaikščio palaikų rasti du žiedai ir geležinis kardas. Elžbieta Habsburgaitė palaidota su gausiais papuošalais. Prie jos rasta karūna, auksinė grandinėlė, auksinis medalionas, žiedas su keturiais deimantais, Habsburgų herbas, pomirtinė lentelė. Barbora Radvilaitė buvo palaidota oda apmuštame karste, kuris papuoštas auksiniu kryžiumi su brangakmeniais. Karste rasta sidabrinė paauksuota karūna, sidabrinis skeptras, auksinis obuolys sukryžiumi, ilga auksinė grandinėlė ant mirusios kaklo, o ant pirštų – trys auksiniai žiedai, kurių vienas su dviem deimantais, o kitas inkrustuotas juodu emaliu, su briliantu, smaragdu ir žirnio didumo rubinu. Atliekant kasinėjimus po koplyčios altoriumi maždaug 1,5 m. gylyje buvo surasta aptrupėjusi cininė urna su LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos (1632 – 1648) širdimi. Mauzoliejuje ant nedidelių paaukštinimų pastatyti trys karstai su Aleksandro, abiejų Žygimanto Augusto žmonų palaikais bei urna su kunigaikščio Vladislovo IV širdimi.