Zakristija

Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius restauruodamas Vilniaus katedrą šiaurinėje jos dalyje XVIII a. pristatė zakristiją, kuri savo išorine struktūra yra simetriška pietinėje šventovės pusėje stovinčiai Šv. Kazimiero koplyčiai. Zakristijos kupolas išpuoštas ornamentinės ir alegorinės tapybos kompozicijomis. Kupolo tapyba sukurta XIX a., jos autorius — dailininkas Albertas Žametas.

Keturios alegorininės moterų figūros kupolo skliautuose vaizduoja dorybes. Moterų rankose laikomi daiktai ir lotyniškas aiškinamasis užrašas po kiekviena figūra primena kokias dorybes kiekviena būtybė simbolizuoja. Tvirtumą (Fortitudo) išreiškianti moteris rankose laiko kalaviją, teisingumą (Justitia) — aukštai iškėlusi svarstykles, išmintingumą (Sapientia) — nusigręžusi nuo veidrodžio ir skaitanti knygą, susivaldymo (Temperantia) — vyną skiedžianti vandeniu, pilamu iš ąsočio. Kupolą puošia ornamentinės juostos, sudarytos iš augalinių motyvų — šakelių ir lapelių.

Zakristija skirta pasirengimui liturginėms apeigoms, joje saugomi bažnytiniai rūbai, indai ir knygos, joje yra speciali vieta kunigo maldai ir susikaupimui, kai jis ruošiasi apeigoms. Dėl savo paskirties zakristija nėra atvira lankytojų vizitams.