Tomo Vavžeckio epitafija
Tomas Vavžeckis (1754—1816) buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės politikas ir kariškis, LDK Vyriausiojo tribunolo teisėjas, senatorius, teisingumo ministras, vaivada iki gyvos galvos, Žemaičių divizijos vadas, generolas leitenantas, 1794 m. sukilėlių vyriausiasis vadas, valstiečiams dovanojo laisvę. Jo ir žmonos Juzefos rūpesčiu 1800—1806 m. pastatyta Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Vilniaus arkivyskupija).
T. Vavžeckio epitafija įrengta apie 1820 m. šiaurinėje navoje, prie šiaurinės sienos. Klasicizmo stiliaus epitafija pastatyta iš ketaus, marmuro, gipso, pasidabruota ir paauksuota. Jos autorius — skulptorius Kazimieras Jelskis. Fundatorius — Tomo Vavževskio brolis LDK kavalerijos brigados vado pavaduotojas, majoras Juozapas Vavževskis. Epitafiją sudaro Tomo Vavžeckio biustas kriauklinės faktūros pusapskritėje nišoje ir plokštė su memorialiniu įrašu. Jie sukomponuoti vienas virš kito ir apjuosti architektiniu apvadu. Po tekstu iškaltas auksuotas herbas ir šv. Stanislovo, Baltojo Erelio ir šv. Kunigaikščio Aleksandro Neviškio ordinų atvaizdai. Šie ordinai buvo įteikti T. Vavžeckiui. Epitafija įrengta šiaurinėje navoje, netoli zakristijos, ant šiaurinės katedros sienos, prie skulptūros „Dievo meilė.”
Marmurinėje epitafijoje įrašas iškaltas lotynų kalba.
Lietuviškas teksto vertimas:
Šventam atminimui Tomo Vavževskio iš Skšetuševo slaptojo rusų imperatoriaus ir lenkų karaliaus patarėjo, Lenkijos karalystės senatoriaus, vaivados ir teisingumo ministro, apdovanoto šv. Stanislovo, Baltojo Erelio, šv. Aleksandro Neviškio ir šv. Vladimiro riterių ordinų pirmojo laipsnio garbės ženklais ir apdovanojimais; jis visą gyvenimą paskyrė asmeniškai ir viešai atlikti doro žmogaus ir garbingo piliečio pareigas, rėmė ir gynė tėvynę patarimais, lėšomis bei ginklais, tautiečius sustiprino ištikimybe, pavyzdžiu ir teisingumu, skurstantiems ir vargstantiems padėjo lėšomis, aukomis ir geradarystėmis, draugus apgaubė ir globojo palankumu, artimuosius — meile, visus — kilnumu. Gyveno 63 metus. 1816 Išganytojo Prisikėlimo metų rugpjūčio 5 dieną iškeliavo dangun. Didžiai liūdintis brolis pastatė [šį paminklą].
