Paveikslai centrinėje navoje
Vilniaus katedrą savo paveikslais išpuošė Simono Čechavičiaus (1689–1775) mokinys, Lietuvos Vyriausiosios mokyklos profesorius Pranciškus Smuglevičius (1745–1807). Didžiajam altoriui jis nutapė paveikslą „Šv. Stanislovo mirtis“, kuriame vaizduojamas Lenkijos karalius Boleslovas Drąsusis, per pamaldas (1079 m.) užmušantis Krokuvos vyskupą Stanislovą, kurio vardu Vilniaus katedra tituluota. Kazokas užsimojęs kardu nužudyti vyskupą, kuris šv. Mišiose per patį Pakylėjimą iškėlęs konsekruotą Duoną. Paveiksle vaizduojami angelai vyskupui atneša kankinio vainiką.
Pietinės navos gale ant rytinės katedros sienos aukštai kabo P. Smuglevičiaus paveikslas, kuriame 1785 m. nutapytas Senojo Testamento Pradžios knygoje aprašytas vyriausiasis kunigas Melchizedekas, pasitinkantis ateinantį Abraomą. Šio P. Smuglevičiaus paveikslo variantas kadaise Romoje suregtoje parodoje laimėjo pirmąją vietą.
Šiaurinės navos gale aukštai kabo P. Smuglevičiaus 1785 m. nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojamas stebuklas „Jėzus Kristus dykumoje padaugina duoną“. Minėti trys aukos ir kunigiškos tarnystės temomis nutapyti paveikslai, kabantys ant rytinės katedros sienos, parengia kiekvieną šventovės maldininką dalyvauti šv. Mišių aukoje, kuri vyksta prie Didžiojo altoriaus.
Prie didžiojo altoriaus ant pirmojo šiaurinio pilioriaus kabo nežinomo Lietuvos dailininko XVIII a. tapytas paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“. Šis paveikslas — su aptaisais, kaldintais XVIII a. vid. — XIX a. pr., o tai reiškia, kad tikintieji, prie šio kūrinio besimelsdami į Dievo Motiną, patyrė malonių gausą.
Simetriškai kitoje pusėje, t. y. prie didžiojo altoriaus ant pirmojo pietinio pilioriaus kabo nežinomo Lietuvos dailininko XVIII a. tapytas paveikslas „Šventoji Šeima“. Paveiksle be Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo pavaizduotas ir Kūdikėlį Jėzų kalbinantis dar visai vaikelis šv. Jonas Krikštytojas.
Centrinėje navoje ant piliorių sukabinti Dvylikos apaštalų paveikslai nutapyti Pranciškaus Smuglevičiaus. Apaštalai rankose laiko tik jiems priskiriamus ir visoje ikonografijoje atpažįstamus simbolius. Paveikslų apačioje parašyti nutapytų apaštalų vardai.
Pagrindinėje navoje virš buvusios sakyklos, atkurtos 1989 m., kabo kenčiančio Kristaus atvaizdas — „Ecce Homo“. Tai italų dailininko Guido Reni (1575—1642) paveikslo kopija.
