Skulptūros katedros viduje

Abipus didžiojo altoriaus, šoninių navų galinėse nišose stovi baroko stiliaus alegorinės skulptūros iš stiuko, sukurtos 1785—1791 m. skulptoriaus Tomasso Righi. Pietinėje navoje — „Artimo meilė”, šiaurinėje — „Dievo meilė”. Kompozicija „Artimo meilė” vaizduoja galiūną, duodantį aklam elgetai duonos. Figūros pasuktos viena į kitą, sujungtos duoną laikančių rankų judesiu. Skirtingas figūrų dydis (elgeta per pusę mažesnis) labiau pabrėžia stipresniojo galybę, prašančiojo menkumą ir padeda išreikšti dosnumo ir gailestingumo grožį. Skulptūra „Dievo meilė” vaizduoja pamaldžiai į dangų žvelgiantį ir pirštu rodantį vyrą. Kūno formas paryškina ekspresyviai, sudėtingai drapiruoti drabužiai. Skulptūrų autorius — Tommaso Righi, Romos Šv. Luko akademijos narys ir profesorius, vyskupo Ignoto Masalskio pakviestas į Vilnių atvyko 1784 m. Čia menininkas dirbo šešis metus, iš jų pusantrų metų puošė Verkių rūmus, tačiau šios skulptūros neišliko.

Šiaurinės navos gale netoli zakristijos nišoje įrengta vyskupo Jurgio Matulaičio memorialinė lenta ir biustas.