Lobyno vertybės

Vilniaus katedros lobyną sudaro ne tik 1985 metais slėptuvėje atrastos 189 vertybės. Lobynui priklauso ir daugiau votų, vyskupiškų žiedų, pastoralų, pektoralų, žvakidžių, taurių, monstrancijų, relikvijorių, ampulių, rūbų, kurie sovietmečiu buvo iš šventovės išgabenti į pasaulietinius muziejus. Šiuo metu žinoma, kad Vilniaus katedros lobyną sudaro 988 išlikusios vertybės. Įvairių liturginių reikmenų autoriai garsiausi to meto Lietuvos ir Vakarų bei Vidurio Europos auksakaliai ir geriausi amatininkai.

1387 m. Lietuvos krikštą mena dramblio kaulo kilnojamas altorėlis (diptikas), kaip manoma, dovanotas Jogailos, taip pat sidabrinė apeiginė prelato kantoriaus lazda (stipula), kurią 1563 m. restauravo Vilniaus universiteto įkūrėjas vyskupas Valerijonas Protasevičius.

Ypatinga lobyno vertybė, tikras taikomosios dailės šedevras, lygintinas su Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, — tai XVI a. pradžios Vilniaus vaivados ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kanclerio, Vilniaus vaivados ir Geranainių grafo Alberto Goštauto dovanota 1535 m. pagaminta gotikinė monstrancija, vadinama Goštautų arba Didžiąja monstrancija. Ji išpuošta įvairių šventųjų atvaizdais, tarp kurių yra ir šv. Kazimieras. Katedros lobyne saugoma ir kita unikali A. Goštauto dovana — beveik metro aukščio per stebuklą nesudaužytas krištolinis kryžius, apkaustytas paauksuotu sidabru, puoštas masyviais brangakmeniais.

Lobyne saugoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko ir lauko etmono Vincento Aleksandro Gosevskio dovanota monstrancija Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai, tačiau XIX a., bažnyčią caro valdžiai uždarius, perduota į Vilniaus katedros lobyną.

Deimantais ir kitais brangakmeniais taip pat išdabinta vyskupo Jurgio Tiškevičiaus monstrancija, Vilniaus katedrai padovanota prieš 1655 m. Vilniaus katedros lobyne yra kelios ypač vertingos ir puošnios gotikinės, renesansinės bei barokinės bažnytinės taurės.

Seniausia Vilniaus katedros lobyno taurė pagaminta Dancige XV a., iš auksuoto sidabro ir išpuošta brangakmeniais.
Lobyne išlikusi Vilniaus vyskupo (nuo 1581 m.) ir pirmojo Lietuvos kardinolo (nuo 1583 m.) kunigaikščio Jurgio Radvilos, 1600 m. palaidoto Romoje, dovanota taurė.

Unikali emalio tapyba ir brangakmeniais išpuošta Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco (1682—1683) taurė, naudota per pirmąsias Mišias po šventimų gavimo Romoje, o 1683 m. dovanota Vilniaus katedrai.

Vertingiausias istorizmo stiliaus taikomosios dailės šedevras — Lietuvoje. Biržų ordinato grafo Mykolo Tiškevičiaus katedrai 1854 m. dovanota paauksuota sidabrinė bažnytinė taurė, puošta emalio tapyba ir turtingomis horeljefinėmis kompozicijomis.

Originaliausias Lietuvoje relikvijorius iš aukso, brangakmenių, ir emalio su šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvija, pagamintas apie 1678—1684 m., Florencijoje, numanomas autorius — Maksimilijonas Soldanis Bencis (Benzi). Relikvijoriaus donatoriumi galėjo būti Toskanos didysis kunigaikštis Kozimas III Medičis. Relikvijorius Vilniaus katedrai atiteko po vyskupo Mikalojaus Stepono Paco mirties.

Vienintelis Lietuvoje antropomorfinio pavidalo (rankos formos) šv. Stanislovo, Krokuvos vyskupo ir kankinio, relikvijorius, pagamintas XIV a. pab.— XV a. pr. Šį relikvijorių su šventojo kankinio rankos kaulo dalimi Vilniaus šv. Stanislovo katedrai jos įsteigimo proga padovanojo Krokuvos katedros kapitula. Ant rankos pavidalo relikvijoriaus nykščio 1538 m. užmautas Vilniaus sufraganų žiedas, kuris yra Vilniaus prelato ir Žemaičių vyskupo Jono Damanoviečio dovana.

Viena naujausių Vilniaus katedros vertybių — 1993 m. rugsėjo 4 d. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota auksinė Vatikano šv. Petro bazilikos dirbtuvėse pagaminta taurė su patena. Šias dovanas jis pats įteikė Vilniaus katedrai, lankydamasis Lietuvoje. Vilniaus katedros lobynui priklauso ir vertingi turtingai puoštų bažnytinių drabužių pavyzdžiai — XVI—XX a. pradžios arnotai, mitros, kapos, dalmatikos, XVII-XVIII a. gobelenai, sukurti garsiausiose Briuselio dirbtuvėse.