Vilniaus katedros lobynas

Nuo seno dėkingumą Dievui už patirtas malones Vilniaus katedroje besimeldžiantys žmonės išreikšdavo gausiomis ir puošniomis dovanomis, skirtomis pirmiausia Bažnyčios liturgijai. Taip per daugybę metų susiformavo Vilniaus katedros lobynas, kuris buvo kruopščiai saugomas kapitulos salėje virš zakristijos, pačios zakristijos spintose, seifuose, didžiojo altoriaus tabernakulyje, prie Šv. Kazimiero koplyčios buvusioje zakristijoje, pačios katedros koplyčiose. Meniniu požiūriu šis liturginių reikmenų rinkinys liudija apie vietinių meistrų nepaprastus gabumus ir Vilniaus ryšius su to meto Europos centrais.

Vilniaus katedros lobynas atspindi Lietuvos krikščioniško tikėjimo, kultūros ir visuomenės gyvenimo istoriją. Tai unikalus įvairių amžių ir skirtingų stilių bažnytinio meno paveldas. Jo sudėtinga istorija primena visos Lietuvos istoriją. Didelę sakralinę, meninę ir materialinę vertę turintys lobyno daiktai buvo dėliojami po įvairias slėptuves, į kurias kartais įsilauždavo vaagys, vertybės atsidurdavo gaisrų pavojuose, karų ir suiručių metu grobstomos, įkeičiamos, susidėvėjusios — perlydomos. Tai, kad vertinga lobyno dalis pasiekė šiuos laikus — prilygsta stebuklui.

Vilniaus katedros lobynas nėra tik muziejaus eksponatas, bet pagal dovanotojų valią toliau Dievo garbei ir tikinčiųjų džiaugsmui naudojamas iškilmingose liturginėse apeigose, puošia pačios šventovės altorius.