Šv. Kazimiero sarkofagas ir relikvijos
Šis sidabrinis šv. Kazimiero sarkofagas pagamintas XVIII a. viduryje. Varmės vyskupas Kristupas Andriejus Schembekas testamentu mirdamas (1740 m.) naujam sarkofagui pagaminti paliko turėtus sidabrinius bokalus. Du ereliai iš sarkofago šonų dera su sakyklos ir koplyčios frizuose pavaizduotais ereliais. Erelis — laisvės, tuomet vieningos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valstybės gerovės simbolis.
Ant sarkofago pritvirtinta sidabrinė sėdinčio Šv. Kazimiero statulėlė. Ji tikriausiai yra likusi nuo ankstesniojo sarkofago, pagaminta Augsburgo meistrų 1637 m. Šventasis dešinėje rankoje laiko kryžių – tikėjimo simbolį, o kairėje — leliją, kuri tradiciškai vaizduoja šventojo skaistumą ir tyrumą. Šventojo figūrėlė vainikuota LDK kunigaikščio karūna. Šv. Kazimiero pečius gaubia šermuonėlio mantija. Šermuonėlis — baltos spalvos žvėrelis, kuris pagal legendą geriau žus, jei susiteps. Todėl šermuonėlis laikomas tyrumo, skaistumo, narsumo ir drąsos simboliu. Šermuonėlių kailiais nuo senų laikų puošdavosi kunigaikščiai ir karaliai. Šventojo pakojį gaubia sidabrinė, debesį primenanti skarda. Tai užuomina, kad šventasis priklauso dangui.
Šventojo palaikai su naujai pagamintu sarkofagu į altorių iškelti 1747 m. kovo 4 d. Manoma, kad sarkofago autorius gali būti Vilniaus auksakalys Jonas Kristupas Gronemanas.
