Kupolo skulptūros
Keturių moterų skulptūros kupolo nišose vaizduoja alegorinės dorybes. Visos dorybės buvo apibūdintos šventojo karalaičio laidotuvių pamoksle, kuris ir įkvėpė koplyčios puošėjus tas savybes perteikti skulptūromis, kad jos ir maldininkus kviestų į tobulumą. Tarp nišų esantis kupolo plotas dekoruotas gausiais vaisių ornamentais primena, jog dorybės žmogaus gyvenime atneša gerovę, kurios pilnatvę atrandame nukeliavę į dangaus karalystę. Puošnūs nišų apvadai paryškina pačių dorybių kilnumą ir grožį, kuris tapatinamas su moters žavesiu. Moterys savo grožiu ir išmone atskleidžia gražiausias dorybes.
Moteris šalia drambliuko tarytum ruošiasi pilti iš vieno bokalo į kitą ir taip vyną skiesti vandeniu, kompozicija simbolizuoja nuosaikumą. Nuo seno manoma, kad dramblys niekada nepersiėda net ir gavęs daugiau maisto.
Baltais drabužiais be jokios dėmelės vilkinti moteris rankose laiko svarstykles — objektyvumo ženklą ir kalaviją — galios apginti skriaudžiamuosius ir persekiojamuosius simbolį. Šalia moters patupdytas strutis vaizduoja teisingumo, kantrumo dorybę.
Moteris su šarvais, šalmu, rankose laiko ąžuolinę lazdą, o kita remiasi į koloną. Ąžuolo lazda primena tvirtybę, nes šio medžio vėtros lengvai nepalaužia. Kolona reiškia pastovumą, šalmas — sugebėjimą apdairiai ir protingai apsispręsti, pasirinkti ir tinkamai elgtis. Šarvai — susivaldymo ženklas. Greta moters — piktokas liūtas primena tvirtybę, stiprumą, romumą ir atsargumą.
Ketvirtoji moteris dešinėje rankoje laiko gyvatę primenančią žuvį, o kairėje — veidrodį, prie jos kojų guli elnias. Žuvis —simbolizuoja neskubų, apdairų ir galingą veikimą, o veidrodis — savęs pažinimą. Elnias su dideliais ragais reiškia žmogaus prigimties polinkį viską greitai apsvarstyti ir veikti bei per skubėjimą, neapdairumą gebėjimą įsivelti į nesusipratimus. Ši kompozicija simbolizuoja išmintį ir protingumą.
Kalstytas balandis kupolo viršuje — Šventosios Dvasios ženklas, nuo kurio į šonus krinta žėrintys geltoni spinduliai tarytum apgaubia visus koplyčios piligrimus.
