Freskos

Šv. Kazimiero koplyčioje vieni išraiškingiausių tapybos darbų — dvi didžiulės freskos ant rytinės ir vakarinės sienų. Freskų autorius — Michelangelo Palloni (gimė 1637, mirė tarp 1711—1713 m.). Freskų siužetai vyksta čia pat, katedroje, senojoje karališkoje koplyčioje. Abejose freskose užfiksuotas vykstantys stebuklai, kurie sukrečia įvykių liudninkus.

„Šv. Kazimiero karsto atidengimas“ (1) nutapytas ant koplyčios rytinės sienos. Freska perteikia 1604 m. rugpjūčio 16 d. įvykius, kai buvo atidengtas garsiojo karalaičio Kazimiero karstas, paskelbus jį šventuoju. Įstabiame akte dalyvavo Vilniaus vyskupas Bendiktas Vaina, apsisiautęs puošnia kapa, kuris šlovina Dievą kreipdamas akis ir keldamas rankas į dangų už tokį akivaizdų Dievo stebuklą: po 120 metų šv. Kazimiero kūnas nebuvo sugedęs. Šventojo galvūgalyje nuostabos pagautas, išskėtęs rankas klūpo balta kamža apsivilkęs Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas Grigalius Svencickis, kuris uoliai rūpinosi Kazimiero kanonizacijos reikalu ir dėl to buvo nuvykęs į Romą. Vyskupą supa kiek nustebę žemesnieji dvasininkai, rankose laikantys žvakes, vyskupo pastoralą ir Mišiolą. Prie dvasininkų dešiniame freskos krašte iškėlęs kairę ranką stovi garsus freskų fundatorius Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega. Jis gyveno 1637—1720 m., taigi karsto atidarymo metu didiko dar nebuvo gimusio. Jį pavaizduojant norėta parodyti fundatoriaus puoselėtą pamaldumą ir pagarbą šiam šventąjam. Freskos centre prie šv. Kazimiero klūpo raudais rūbais dėvintis didikas ir rankoje laiko rožinį. Kairėje freskos pusėje kiek palinkęs klūpo puošniais rūbais pasidabinęs dignitorius, veidą atsukęs į šventąjį, nusigręžęs nuo sceną stebinčių maldininkų. Karsto galvūgalyje, kairėje pusėje stovi savo laikmečio rūbais apsitaisę šv. Petras ir Švč. Mergelė Marija, globojantys Katalikų Bažnyčią. Tolumoje neryškiai pavaizuoti du besišnekantys vyrai gali būti mūrininkai, atvėrę kapavietę. Freskoje perteikta nuostaba, maldinga pagarba į sakralų veiksmą įtraukia ir visus koplyčios lankytojus.

„Uršulės prikėlimas iš mirties“ (2) — tokia freska nutapyta ant vakarinės koplyčios sienos. Tai pats pirmasis žinomas šv. Kazimiero stebuklas. Pasak Vilniaus katedros kapitulos kanauninkuo Grigaliaus Svencickio, mirus jaunai Uršulei, jos tėvai skubėjo mergaitę patikėti šv. Kazimiero globai ir gailestingumui. Prie šventojo karsto atsigavusi mergaitė tiesia rankas į karalaičio sarkofagą. Tai dešinėje pusėje stebintys dvasininkai, didikai ir mergaitės artimieji įvairiais rankų mostais išreiškia nustebimą ir netikėtumą. Tokia freskos kompozicija visus maldininkus kviečia prašyti įvairių malonių pas Dievo dovanotą šventąjį.