Mečislovo Reinio memorialinė lenta

Mečislovas Reinys (1884—1953) studijavo teologiją, psichologiją, apologetiką, apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį, mokėjo devynias kalbas. Jis dirbo Vilniaus mokinių, studentų kapelionu, mokytoju, profesoriavo Vilniaus kunigų seminarijoje, dėstė filosofiją ir sociologiją, 1925–1926 m. buvo Lietuvos užsienio reikalų ministru. Vytauto Didžiojo universitete Kaune M. Reinys vadovavo Teologijos ir filosofijos fakulteto Psichologijos katedrai, iki 1940 m. dėstė psichologiją, kūrė Lietuvos katalikų mokslo akademiją, buvo jos pirmasis sekretorius.

1923 m. M. Reinys gavo prelato titulą. 1926 m. popiežius Pijus XI paskyrė Mečislovą Reinį tituliniu Tididos vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso koadjutoriumi, 1940 m. popiežius Pijus XII — tituliniu Cypselos arkivyskupu ir Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėju. Šiam pasitraukus į Lenkiją, arkivyskupas M. Reinys nuo 1942 m. buvo Vilniaus, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijų apaštališkasis administratorius. Nuolat sovietų saugumo buvo bandoma vyskupą šantažuoti, verbuoti, versti pasirašyti kreipimąsi į miško brolius. 1947 metais sovietų valdžios suimtas, tardytas, nuteistas ir įkalintas Vladimiro (Rusija) kalėjime. Mirė kalėjime 1953 m. lapkričio 8 d. Palaidotas bendrame kape. Vilniaus Arkikatedros Tremtinių koplyčioje ir gimtosios Daugailių parapijos šventoriuje saugoma po kapsulę žemių, pirmaisiais Atgimimo metais parvežtų iš Vladimiro kalėjimo kapinaičių.

Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos, netoli Nukryžiuoto Kristaus figūros Atgimimo laikais įrengtas kenotafas (simbolinis mirusiojo atminimui skirtas antkapinis paminklas, kai nežinoma mirusiojo palaidojimo vieta). Jį sudaro marmurinis arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefas, memorialinė lenta su iškaltu lietuvišku įrašu ir lenta su iškalta Kristau monograma.

 

Memorialinėje lentoje parašyta: