Jokūbo Naporkovskio, Onos Bieniašaitės ir Tomo Laurinavičiaus epitafija
Jokūbas Naporkovskis buvo Vilniaus miesto gyventojas, bažnyčių geradaris. Savo turto paliko ir šv. Onos brolijai. Jam ir šeimos nariams skirtoji epitafija įrengta ant šiaurinėje eilėje esančio ketvirto pilioriaus (skaičiuojant nuo didžiųjų durų) šiaurinės sienos.
Granito lentoje įrašas lotynų kalba.
Lietuviškas teksto vertimas:
Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Jokūbas Naporkovskis ir žmona Ona Beniašaitė su savo žentu Tomu Laurinavičiumi maro metu buvo pašaukti į dangų. Paskyrę 5000 auksinų norėjo, kad jų turtų paveldėtojai būtų šios bažnyčios vikarai, kurie susaistyti tokios geradarystės, visam laikui įsipareigojo, kad jie patys ir jų įpėdiniai kiekvieną savaitę laikys dvejas skaitytines mišias už mirusiuosius, o taip pat — vienerias giedotines kiekvieno mėnesio pabaigoje ir metines mišiassu vigilija vasario 5 dieną. Tai liudydami 1636 Viešpaties metų birželio 5 dieną pastatė šį dėkingumo paminklą. Valgysi, ką tavo rankos uždirbo.