Asmenybės
Nuo pat Vilniaus katedros įsteigimo iki šių dienų su šia šventove susiję daug asmenų. Vieni žymiausių šioje šventovėje savo tarnystę atliekančių asmenų — vyskupai, skiriami Romos popiežiaus. Jie Vilniaus katedroje ne tik nuolat skelbė Dievo Žodį, bet ir mokė tikėjimo, kvietė gyventi pagal Viešpaties įsakymus, vadovavo didingoms ir kuklioms iškilmėms. Katedroje Dievui ir žmonėms per skirtingus istorinius laikotarpius iki šių dienų tarnavo daugybė įvairių dvasininkų.
Vienas garsiausių modernių laikų dvasininkų, dirbusių Vilniaus katedroje – vyskupas Jurgis Matulaitis (1871—1927). Kaune konsekruotas vyskupu, Vilniaus vyskupijos ordinaro pareigas Jurgis Matulaitis ėjo nuo 1918 m. iki 1925 m. Tuo metu jis garsėjo kaip rūpestingas visų tautų ganytojas, rūpinosi vargšais, gesino politines rietenas. 1925 m. dėl stiprėjančio lenkų nacionalistų spaudimo vyskupas Jurgis Matulaitis buvo priverstas atsistatydinti iš ordinaro pareigų, popiežiaus Pijaus IX paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai. Arkivyskupo Jurgio Matulaičio pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis mirė 1927 m., Kaune. Žymaus ganytojo palaikai ilsisi Marijampolės Mažosios bazilikos koplyčioje. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikuotas 1987 m., švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų.
Arkivyskupas Jurgis Matulaitis paliko dvasinio pobūdžio dienoraštį vadinamą „Užrašais“, kuriame randame svarbių to meto Bažnyčios Lietuvoje istorijos, kultūros ir visuomenės raidos faktų, ganytojo brandaus dvasinio gyvenimo ženklų, degančios ir pasiaukojančios meilės Kristaus sekėjų bendruomenei atspindžių.
Iki pat katedros uždarymo 1949 m., joje veikė kapitula — žymesniųjų dvasininkų (prelatų ir kanauninkų) Vilniaus vyskupijos patariamoji renkama institucija. Katedros kapitulos paskirtis — padėti vyskupui valdyti vyskupiją. Tam tikrais klausimais ji turėjo teisę vyskupui patarti, vykdydavo ganytojo pavestas užduotis, rūpinosi katedros sakraline muzika, chorais, vargonais, lobyno saugojimu ir priežiūra. Kanauninkai prie senojo katedros kapitulos altoriaus turėjo teisę atlikti iškilmingas liturgines apeigas. Po katedros grąžinimo, vadovaujantis Šventojo Sosto rekomendacijomis Vilniaus katedros kapitula neatkurta, o vietoje jos veikia Kunigų Taryba, patarianti Vilniaus arkivyskupui įvairiais vyskupijos valdymo klausimais.
Po Vilniaus katedros atgavimo joje darbavosi arkivyskupas Julijonas Steponavičius (Vilniaus arkivyskupu buvo nuo 1989 m. iki mirties, 1991 m.), garsėjęs kaip uolus, tėviškas ganytojas, tvirtai įvairiomis aplinkybėmis apgynęs tikėjimą. Jis katedrą naujai pašventino 1989 m. vasario 5 d. po sovietmečio paniekinimų, rūpinosi šv. Kazimiero palaikų grąžinimu į šio šventojo koplyčią arkikatedroje. Palaidotas Tremtinių koplyčioje.
Nuo 1991 m. popiežius Jonas Paulius II Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskyrė Audrį Juozą Bačkį. Arkivyskupo ingresas (iškilmingas įžengimas į Vilniaus katedros sostą) įvyko 1992 m. kovo 3 d. Arkivyskupas 1992—1993 m. buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4—8 d.) pasirengimo komiteto pirmininkas.
1993 m. arkivyskupas atkūrė Vilniaus kunigų seminariją, prisidėjo steigiant Tikybos katedrą Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo pat atvykimo į Vilnių globoja „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su protine negalia. Ganytojas įkūrė vargšų valgyklą „Betanija“, Motinos ir vaiko globos namus, kuriuose gyvena artimųjų atstumtos motinos su mažais vaikais, įsteigė Nakvynės namus, kuriuose kasnakt šiltą pastogę randa daugybė benamių. Arkivyskupo iniciatyva 1994 m. atidarytas Šeimos centras, jame jaunavedžiai rengiami priimti Santuokos sakramentą, šeimoms teikiama dvasinė ir psichologinė konsultacija. 1997 m. Ganytojas įkūrė Trinapolio rekolekcijų namus, čia nuolat vyksta vaikų, jaunimo, įvairių grupių, kunigų, vienuolių ir pavienių žmonių rekolekcijos. 1999 m. arkivyskupas atidarė Vilniaus arkivyskupijos Sielovados centrą, kuriame veikia įvairios katalikiškos organizacijos.
2001 m. vasario 21 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolu.
Vilniaus katedroje lankėsi daugybės šalių valdovų, karalių, prezidentų ir įvairių religinių bendruomenių vadovų.
1993 metų rugsėjo 4—8 d. popiežius Jonas Paulius II penkioliktaisiais savo pontifikato metais per visą Katalikų Bažnyčios istoriją pirmas iš visų savo pirmtakų atvyko į Lietuvą apaštalinio vizito. Savo piligriminę ir apaštalinę kelionę po Lietuvą popiežius pradėjo malda Vilniaus katedroje, čia susitiko su visos Lietuvos kunigais, vienuoliais ir klierikais, meldėsi prie šv. Kazimiero sarkofago. Šiam istoriniam vizitui atminti Vilniaus katedroje šiaurinėje piliorių eilėje, penkto pilioriaus (skaičiuojant nuo didžiųjų durų) vakarinėje sienoje įtvirtinta marmurinė plokštė su memorialiniu įrašu.
Vilniaus katedroje Dievo garbei ir žmonių labui nuo pat jos įkūrimo iki šių dienų darbuojasi daugybė pasauliečių kartų. Vienas žymiausių žmonių, susijusių su Vilniaus katedra — Laurynas Stuoka-Gucevičius. Jo pasiūlytas rekonstrukcijos projektas išrinktas geriausiu ir buvo įgyvendintas. Už šį projektą iš baudžiauninkų kilusiam architektui buvo suteiktas bajoro statusas.
