Šventas Kazimierai,
atėjome prašyt malonės, užtarimo vargų kančioj,
prie Tavo karsto Tavo žmonės, užaugę Tavo Lietuvoj.
Juk Tu žinai, kaip mes kentėjom tylėdami širdies gelmėj. 

Tavim tikėti nesustojom, išauš diena dienų tėkmėj.

Šventas Kazimierai,
Tėvynę savąją globoki, globok vargingus žmones jos.
Ant balto žirgo Tu atjoki palengvinti vargų kančios.
Dažnai mes Aušros vartuos klūpom, Marijos prašome globos.

Ir žodžius tariam Tavo lūpom karštos lietuviškos maldos.