Kiekvieną dieną skirk Marijai, mano siela, pagyrimus,
Jos šventes, jos darbus garbink žymiuosius.
Apmąstyk ir stebėkis jos prakilnumu,
Girk vaisingą Gimdytoją, girk palaimintą Mergelę.
Ją garbink, kad nuo kalčių naštos tave išvaduotų,
Į ją kreipkis, kad ydų audra tavęs neįveiktų.
Ši asmenybė atnešė mums dangaus dovanas,
Ši Karalienė mus apšvietė dieviška malone.
Mano liežuvi, apdainuok Mergelės Marijos pergales,
Tos, kuri nuostabiu būdu nukreipė skirtą prakeiksmą.
Tark be galo pasaulio Karalienei šlovės giesmes,
Jos gerumą nuolat skelbk, nuolat skelbk, nuolat ją garsink.
Visos mano juslės, šaukit apie jos garbę,
Dažnai atminkit taip palaimintą Mergelę.

[Marijai garbės niekada ne per daug]
Tikrai nė vieno iškalba neiškyla taip aiškiai,
Kad galėtų skelbti jos kilnybės vertus himnus.
Visi tešlovina iš džiaugsmo Dievo Motiną Mergelę,
Bet niekas nesukurs to, kas pasiektų jos aukštybę.
Nieks nepasakys užtektinai, šlovindamas jos nuopelnus,
Jos valdžiai pajungta visa, kas sutverta.
Bet reikia, kad kas aiškiai naudinga pamaldžioms sieloms,
Tai pasirūpinčiau paskirti jos šlovinimui.
Nors žinau, kad nieks negali Marijos tinkamai pagirti,
Bet išpuikęs ir kvailas, kas ją nutylėtų.
Jos protingas gyvenimas ir dangiška drausmė
Sugriovė eretikų įrodinėjimus ir išmones.
Jos bruožai kaip gėlės puošia Bažnyčią,
Veiksmai ir žodžiai rodo nuostabų žavesį.

[Marija — naujoji Ieva]
Ievos kaltė uždarė mums rojaus duris,
O ši, patikėjusi ir paklususi, vėl atveria dangaus skląstį.
Dėlei Ievos žmogus gauna žiaurų nuosprendį,
Per Mariją turi kelią, kuris veda tėvynėn.
Visi ją turi ypatingai mylėti ir šlovinti,
Ją reikia nepaliaujant garbinti bei maldauti.
Jos šaukiuosi, nes suvokiu, kad ji gali tikrai viską,
Kad išrautų ir nuvytų, kas mums kenksminga.
Ji teduoda, kad daryčiau, ką ragina jos Sūnus,
Kad pasibaigus kūno gyvenimui, džiugus jį pamatyčiau.

[Marijos tobulumas]
O visų moterų papuošale ir garbe,
Žinome, kad esi labiau už visas išbandyta ir kilni.
Maloni išgirsk, kuriuos regi atsidavus tavo šlovei,
Nuvalyk kaltus ir padaryk juos vertus dangiškų gėrybių.
Jesės atžala, prislėgtos sielos viltie ir atgaiva,
Pasaulio puošmena, aukštybių šviesa, Viešpaties šventykla.
Gyvenimo paveiksle, papročių mate, malonės pilnatve,
Dievo šventove ir viso teisingumo pavyzdy.
Sveika, Mergele, per kurią vargšams atvertos dangaus sąvaros,
Kurios nepalenkė ir nesuviliojo senojo žalčio klasta.
Garbinga ir daili karaliaus Dovydo dukra,
Kurią išsirinko visa valdąs ir sutvėręs Karalius.
Puošnus brangakmeni, šviežia rože, skaistumo lelija,
Skaisčių chorų, kuriuos į dangų vedi, džiaugsme.
Suteik gabumo veikti ir kalbėti,
Kad uoliai skelbčiau tavų nuopelnų šlovę.
Labai noriu, kad pirmiausia leistum man atminti,
Kad tinkamai ir dažnai giedočiau apie tavo garbę.
Nors žinau, kad mano lūpos nebylios ir suteptos,
Bet tavo garbe reikia didžiuotis, o ne ją nutylėti.

[Marija — tikinčiųjų Motina ir vadovė]
Džiaukis, Mergele, tu esi verta šlovės ir atlygio,
Nes tapai pasmerktųjų išvadavimo priežastim.
Visados tyra ir vaisinga esi, Mergele gimdyve,
Motina maitintoja, lyg palmė žalia ir derlinga.
Tavo žiedais ir kvapu trokštam atsigaivinti,
Tikim, kad jos vaisius išvaduos mus nuo gedulo.
Visa graži, be ženklo kokios nors dėmės,
Padaryk, kad švarūs ir linksmi tave uoliai šlovintume.
O palaiminta, per tave pasauliui duoti nauji džiaugsmai
Ir tvirtu tikėjimu atvertos dangaus karalystės.
Per ją džiugus pasaulis žėri tikra šviesa,
Kurį dengė senųjų tamsybių migla.
Dabar galiūnai liko vargšais, kaip esi pasakiusi,
O skurdžiai pasotinti, kaip tu pranašavai.
Per tave paliekami ydingų papročių klystkeliai,
Trypiami klaidingų mokymų pėdsakai.
Išmokei niekinti pasaulio prabangą ir palaidumą,
Ieškoti Dievo, varginti kūną, priešintis ydoms.
Sielos veržimąsi kreipti aukštyn uoliu pamaldumu,
Spausti kūną, palaužti jaudulius dėl dangaus atlygio.

[Marija — Kristaus Karaliaus Motina]
Tu nešiojai už skaisčių įsčių užrakto Viešpatį
Atpirkėją, kad atstatytum mūs pirmykštę garbę.
Tapus Motina, bet nepaliesta, pagimdei Sūnų,
Karalių Karalių bei visų daiktų Tvėrėją.
Palaiminta tu, per kurią nugalėta mirties klasta,
Paliktiems be išganymo vilties dovanotas atleidimas.
Palaimintas nenugalimas Karalius, kurio Motina esi, kaip tikim,
Kuris, iš tavęs gimęs Tvėrėjas, yra mūs giminės išganymas.

[Marija — visų dorybių Mokytoja]
Atstatytoja, nusivylusios sielos guodėja,
Atpirk mus nuo suspaudimo, kuris ateis blogiesiems.
Melsk už mane, kad džiaugčiaus amžina ramybe,
Kad vargšas nenugrimzčiau į degančią kančios pelkę.
Išgydyk mano žaizdas, to meldžiu, to viliuosi,
Duok tave meldžiančiai sielai malonės dovanų.
Kad būčiau skaistus ir saikingas, smagus, meilus, blaivus,
Pamaldus, tiesus, apdairus, nežinąs lenktyniavimo.
Mokytas ir sustiprintas dieviška iškalba,
Palaimintas ir ginkluotas šventu įgudimu.
Tvirtas, rimtas ir meilingas, geraširdis, meilus,
Paprastas, tyras ir brandus, linksmas ir lipšnus.
Širdimi išmintingas, lūpomis linkęs kalbėti tiesą,
Vengiantis blogo, visad gerbiantis Dievą pamaldžiu darbu.

[Prašymas už liaudį]
Būk krikščionių liaudies globėja ir padėjėja,
Užtikrink taiką, kad sunkūs laikai mūsų netrikdytų.
Sveika, išganinga jūros žvaigžde, verta šlovės,
Tu pranoksti daugybę žvaigždžių ir šviesulių.
Savo meilinga malda prašančius stiprink ir gaivink,
Šalink visa, kas apsunkina ir iškreipia mūsų sielas.
Džiaukis, Mergele, kad išvaduoji mus nuo velnio klastos,
Pagimdžiusi Dievą tikrame ir tyrame kūne.
Nesutepta ir praturtinta dangišku palikuonimi,
Tapusi nėščia, bet nepraradusi drovumo žiedo.
Nes išlikai kokia buvai, gimdydama nepaliesta,
Lietei ir žindei tą, per kurį buvai sutverta.

[Karalaičio prašymas už save]
Man liūdnam dabar padėk, duodama amžiną džiaugsmą,
Meldžiu, dovanok man, labai sužeistam, trokštamų vaistų.
Perduok mane palaimintam Kristui, tavo Sūnui,
Kad nepulčiau, bet išvengčiau laivo sudužimo pasauly.
Padaryk mane švelnų, pašalink ginčus, sulaikyk pasileidimą,
Duok apsaugą nuo prasikaltimo ir sielos pastovumą.
Tegu manęs nevaržo ir nevargina pasaulio godumas,
Kuris aptemdo ir užkietina jam pavaldžias sielas.
Te nenugali manęs niekad pyktis nei pražūtinga puikybė,
Kuri dažnai sukelia tiek daug blogybių.
Melski Dievą, kad mano širdį įkaitintų savo malone,
Kad senasis priešas neprisėtų raugių.
Duok palengvinimą ir savo globą kartu ir tiems,
Kurie tavo šventes bei žygius užsidegę garbina.
Amen.