Į pirmą puslapį

_Relikvijos

Šv. Kazimiero relikvijos buvo nuo seno labai gerbiamos. Šventojo sarkofagas buvo rakinamas dviem skirtingais raktais. Vieną saugojo Vilniaus vyskupas, o kitą — miesto magistras. Karstas nuo XVII a. buvo antspauduojamas valdovo, vyskupo ir katedros kapitulos anspaudais. Pirmą kartą karstas atidarytas 1602 m., rengiantis šventojo kanonizacijai, vėliau — 1604 m. Šis sakralus aktas įamžintas Palioni freskoje ant rytinės koplyčios sienos. XVII a. grėsmingos rusų invazijos į Vilnių metu, šv. Kazimiero palaikai buvo slepiami Ramygaloje Belazaravo dvare (pas Vilniaus kapitulos kanauninko Jurgio Belazaro gimines), vėliau saugumo sumetimais išgabenti į Baltarusijos teritoriją, į Sapiegų rūmų koplyčią. 1664 m. šv. Kazimiero karstas su relikvijomis pervežtas į Vilnių, bet katedra buvo suniokota, todėl jos saugotos vienuose kapitulos namuose. 1667 m., sutvarkius katedrą, relikvijos grąžintos į šv. Kazimiero koplyčią. Tuomet karstas vėl atidarytas, šventojo kaulai surašyti ir sudėti į 6 drobinius maišelius. XVIII a. šv. Kazimiero relikvijos taip pat išgabentos iš Vilniaus, nes norėta jas apsaugoti nuo išniekinimo pavojaus, kilusio per Šiaurės karą, kai kovėsi Rusijos ir Švedijos kariuomenės.

1922 m. gegužės 28—30 d. Vilniaus katedroje buvo iškilmingai švenčiamas šv. Kazimiero 400 metų paskelbimo šventuoju jubiliejus. Mat tradiciškai buvo manoma, kad šv. Kazimieras kanonizuotas 1522 m. Martirologijoje ir Romos mišiole nurodoma, kad dar popiežius Leonas X liepęs jį įrašyti į šventųjų katalogą, tačiau nei kanonizacijos diena, nei popiežiaus bulė nėra žinomos. Jubiliejaus proga buvo atidarytas sarkofagas ir išimtas medinis aukso rūbu apmuštas karstas, kuriame rastas dar vienas karstas su šv. Kazimiero relikvijomis. Jis iškilmingai atneštas prie didžiojo katedros altoriaus, procesijoje buvo gabenamas miesto gatvėmis į Šv. Kazimiero bažnyčią ir sugrąžintas atgal į katedrą. Dalyvaujant Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulaičiui ir Vilniaus katedros kapitulai bei vyskupams iš kitų kraštų, buvo apžiūrėtos šventojo relikvijos, rūpestingai įvyniotos į naują šilko rūbą, perdėtos į raudonmedžio karstą, pridėti rasti senieji dokumentai (datuojami 1664 m., 1667 m., 1677 m., 1736 m., 1838 m., 1878 m.) ir 400 metų šv. Kazimiero paskelbimo šventuoju jubiliejaus iškilmių raštas. Karstas užanspauduotas ir sugrąžintas į sarkofagą šv. Kazimiero koplyčioje.

1952 m. spalio 9 d. šv. Kazimiero relikvijos ir sarkofagas, sovietų valdžiai uždarius Vilniaus arkikatedrą, Vilniaus arkivyskupijos kapitulinio vikaro ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpesčiu tyliai perkelta į Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. 1989 kovo 4 d. šv. Kazimiero relikvijos iškilmingai sugrąžintos į šio šventojo koplyčią. Tuomet sarkofagas atidarytas ir rastas karstas, užanstpauduotas Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio antspaudais.

2004 m. buvo paskelbti šv. Kazimiero jubiliejiniais metais. Sukako 400 metų, kai Vilniuje su didingomis, tris dienas (1604 m. gegužės 10—12 d.) trukusiomis iškilmėmis buvo pasitikta popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“ ir į Vilnių atgabenta šventojo vėliava. 2004 m. šv. Kazimiero sarkofagas buvo perkeltas iš koplyčios prie didžiojo Vilniaus katedros altoriaus. Visi maldininkai galėjo ne tik pasimelsti, bet ir paliesti šventojo Lietuvos globėjo sarkofagą. Tuomet šv. Kazimiero koplyčia buvo restauruota.

Šv. Kazimiero relikvijų yra padovanota Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai, Neapolio Šv. Jurgio bažnyčiai, Florencijos šv. Lauryno bazilikai. XVII a. pabaigoje Žemaičių vyskupijos katedroje taip pat buvo saugomas sidabrinė šv. Kazimiero skulptūra su jo relikvijomis. Kai kurių relikvijų dalelėlės specialiuose relikvijoriuose perduotos Šv. Kazimiero vienuolijai, taip pat Lietuvai nusipelniusiems žmonėms.

Malda prie šv. Kazimiero relikvijų

ŠVENTASIS KAZIMIERAI,
didis Švenčiausios Mergelės Marijos garbintojau,
Lietuvos ir jos jaunimo globėjau!

Anuomet karališkojo dvaro malonumai nesutrukdė tau išlaikyti tirtą tikėjimą ir mylinčią širdį.

Išganytojo nuopelnų ir Švenčiausiosios Dievo Motinos užtarimo remiamas, išmelsk iš Viešpaties malonę, kad mūsų širdys taptų kuo imlesnės Dievo meilei ir gailestingumui, o mūsų jaunimas nepasiklystų šiandienos pasaulio labirintuose.

Melski mūsų tautai tikėjimo ir santarvės, o mums – dėkingumo ir vilties po šio gyvenimo darbų susitikti su tavimi amžinajame Viešpaties džiaugsme. Amen.

atgal  aukštyn  tolyn